Netikėtas automobilio remontas daliai Lietuvos vairuotojų reikštų ne tik neplanuotas išlaidas, bet ir būtinybę spręsti, kiek automobilio apskritai gali sau leisti sutvarkyti. „Edrauda.lt“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei kas dešimtas (11,4 proc.) vairuotojas po avarijos automobilį remontuotų tik tiek, kiek tuo metu leistų jo finansinės galimybės, o 3,2 proc. jo apskritai neremontuotų.
Finansinio rezervo stoka matoma ir vertinant galimos remonto sąskaitos dydį. 59,6 proc. respondentų nurodė, kad negalėtų skirti daugiau nei 1 000 eurų automobilio remontui nesukeldami sau rimtų finansinių sunkumų. 37,8 proc. galėtų skirti ne daugiau kaip 500 eurų.
Paklausus, kuo pirmiausia būtų dengiamos avarijos sukeltos remonto išlaidos, 40,2 proc. apklaustųjų nurodė asmenines santaupas, o 32,4 proc. – KASKO draudimą.
Didesnės pajamos dar nereiškia, kad netikėtam remontui pasiruošta
Tyrimo rezultatai rodo, kad pasirengimas netikėtoms automobilio išlaidoms priklauso ne vien nuo gaunamų pajamų. Net namų ūkiuose, kuriuose pajamos vienam nariui viršija 1 500 eurų per mėnesį, KASKO draudimu naudojasi tik 50 proc. respondentų.
Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė pažymi, kad tokie rezultatai susiję ne vien su gyventojų pajamomis – svarbu ir tai, kaip žmonės vertina finansinę riziką.
„Net ir didesnes pajamas gaunantys žmonės dažnai sprendžia pagal kasdienį pinigų srautą bei savo subjektyviai suvokiamą riziką, o ne pagal galimo nuostolio dydį. 1 500 eurų pajamų vienam namų ūkio nariui dar nereiškia, kad šeima turi laisvą kelių tūkstančių eurų rezervą netikėtoms išlaidoms“, – sako J. Stankevičienė.
Profesorės teigimu, žmonės taip pat linkę nuvertinti retų, bet brangių įvykių tikimybę. Draudimo įmoka yra matoma išlaida šiandien, o galima avarija ir su ja susijęs finansinis nuostolis atrodo tolimesni ir mažiau apčiuopiami.
Rečiausiai draudžiasi tie, kuriems remontas būtų skaudžiausias
Finansinio pažeidžiamumo ir draudimosi skirtumas ypač ryškus mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių grupėje. Ten, kur pajamos vienam nariui neviršija 550 eurų per mėnesį, KASKO draudimu naudotųsi tik 7,7 proc. respondentų, nors net 65,4 proc. jų negalėtų skirti daugiau nei 500 eurų remontui be rimtesnių finansinių pasekmių.
„Paradoksalu, tačiau būtent žmonės, kurie neturi pakankamai santaupų netikėtam remontui, dažnai renkasi rizikuoti ir apskritai nesidrausti KASKO draudimu, užuot juo pasinaudoję kaip savo finansiniu buferiu“, – sako „Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė.
Pasak jos, susidaro uždaras ratas: kuo žmogus turi mažiau finansinio rezervo, tuo stipriau netikėta remonto sąskaita gali paveikti jo finansinę padėtį.
„Draudimas dažnai suvokiamas kaip papildoma, o ne būtina išlaida, nors realybėje būtent jis apsaugotų tuos, kuriems savo lėšų neužtenka“, – priduria R. Kazlauskaitė-Alkinė.
Jauniausi vairuotojai dažniau remontą ribotų pagal finansines galimybes
Ryškų skirtumą tyrimas atskleidžia ir tarp amžiaus grupių: 18–29 metų vairuotojai reikšmingai dažniau nurodė, kad automobilį remontuotų tik tiek, kiek tuo metu leistų jų finansinės galimybės – taip atsakė 25,2 proc. šios amžiaus grupės respondentų. Palyginimui, tarp 30–39 metų respondentų taip elgtųsi 5,1 proc., tarp 40–49 metų – 6,5 proc., o tarp 50–65 metų – 9,2 proc. apklaustųjų.
Tyrimas rodo, kad draudimosi įpročiai reikšmingai skiriasi ir priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Daugiausia KASKO draudimą įsigijusių yra Marijampolės apskrityje – 45 proc., Klaipėdos apskrityje – 35,1 proc., Kauno apskrityje – 34,9 proc. ir Vilniaus apskrityje – 34,2 proc. Tuo tarpu Alytaus apskrityje pagal apklausą KASKO draudimu naudojasi vos 14,8 proc. vairuotojų, reikšmingai mažiau nei kitose apskrityse. Žemesnį rodiklį apklausa fiksuoja ir Utenos apskrityje – 20 proc.
Šie skaičiai turėtų būti aiškus signalas vairuotojams. Jei žmogus neturi kelių tūkstančių eurų santaupų, kurias galėtų skirti netikėtam remontui, KASKO draudimas nustoja būti prabanga ir tampa realia apsauga nuo didelių finansinių išlaidų. Rizikuoti likti be jokios apsaugos – brangiausias pasirinkimas iš visų. Praleisti kelias minutes „Edrauda.lt“ platformoje ir pasilyginti KASKO draudimo kainas leidžia sutaupyti ir reikšmingai sumažinti riziką“, – teigia R. Kazlauskaitė-Alkinė.
Apklausą atliko tyrimų bendrovė Norstat šių metų rugsėjo mėnesį.
Apie „Edrauda.lt“
„Edrauda.lt“ – Lietuvoje veikianti draudimo tarpininkavimo platforma, suteikianti galimybę palyginti skirtingų draudikų pasiūlymus. Įmonė orientuojasi į skaitmeninius sprendimus, leidžiančius automatizuoti draudimo pasiūlymų atranką ir administravimo procesus. Taip pat teikiamos konsultacijos, padedančios įvertinti draudimo sprendimų atitiktį individualiems ar verslo poreikiams.
